Baigiantis studijų metams svarbu apžvelgti nuveiktus darbus, pasidžiaugti pasiekimais ir atkreipti dėmesį į tobulintinus dalykus. Tačiau šįkart pirmiausia norėčiau pasidžiaugti ne darbais, o žmonėmis, kurie sukuria juos, kurie juose dalijasi ne tik savo žiniomis ar sukaupta patirtimi, bet ir aukoja savo laisvą laiką ar pomėgius juos atliekant. Skaitydama metinį pranešimą „Užsienio kalbų mokymo perspektyvos Vilniaus kolegijoje“ Akademinių reikalų komisijoje, š. m. gegužės 23 d., pažymėjau, kad Užsienio kalbų centro dėstytojo darbas yra įvairus ir apimantis veiklas visoje Kolegijoje: administracijoje, 7 fakultetuose, Užsienio kalbų centre (toliau UKC) ir Asociacijose; neužmirštant ir savo pagrindinės misijos: suteikti reikiamų užsienio kalbų žinių Kolegijos studentams ir ugdyti jų kalbinius įgūdžius! Ir tik UKC dėstytojų pedagoginės (64 proc. daugiau nei 20 metų) ir praktinės (70 proc. 20-32 m.) patirties, strateginio planavimo, kūrybiško lankstumo ir išradingumo, bei nepaprasto jų darbštumo ir atsakingumo dėka pavyksta atlikti šiuos darbus ir išlikti aukštajame moksle (nuo 2000 m.), kai pagrindinis dėmesys yra kreipiamas į specialybės katedras ir specialybės dalykus!
Ir nors taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, jos skelbimas ir viešinimas vertinamas metų pabaigoje, šioje 2022-2023 m. m. UKC veiklos apžvalgoje norėčiau pateikti rezultatų, nes jie yra reikšmingi ir svarbūs tiek UKC, tiek Kolegijai.
Straipsniai:
- Lektorės Mildos Kiškytės, (2023) „Demands of the Employers for Foreign Language Skills in Job Advertisements in Three Baltic Countries“, Socialiniai tyrimai, VU mokslinių darbų leidinyje, doi: 10.15388/Soctyr.2022.46.1.2, eISSN 2351-6712; Straipsnyje (tiriamąją imtį sudarė (n=1442)) analizuojami IT, finansų ir apskaitos, klientų aptarnavimo, verslo vadybos ir inžinerijos sričių darbo skelbimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos įsidarbinimo svetainėse. Straipsnio autorės teigimu: „tyrimas atskleidė, kad poreikis mokėti užsienio kalbą Baltijos šalių rinkose yra aukštas ir, kad užsienio kalbų mokėjimas įsidarbinant yra lygiagrečiai svarbus visose Baltijos šalyse, o tyrimo rezultatai parodė, kad šiandien rinkai reikalingas darbuotojas, gebantis sklandžiai ar labai sklandžiai komunikuoti užsienio kalba raštu ir žodžiu, mokantis kelias užsienio kalbas.“;
- Lektorių: Galkauskienės Ingridos, Klupšienės Halinos, Patackaitės Jūratės, Žemaitienės Violetos, (2022) „Daugiakalbės aplinkos poveikis studentų užsienio kalbų mokymui(si): Vilniaus kolegijos studentų atvejo analizė“. Recenzuotame tarptautinės konferencijos leidinyje: Kalbų studijos specializuotame universitete´22. Tarpkultūriniai aspektai, p. 68-78, ISBN 978-9955- 15- 778-6 (elektroninė versija);
- Lektorių: Galkauskienės Ingridos, Patackaitės Jūratės, Žemaitienės Violetos, (2022) „Lietuvių kalbos ir kultūros kursai ukrainiečiams: naujos patirtys, iššūkiai ir galimybės“ Recenzuotame tarptautinės konferencijos leidinyje: Kalbų studijos specializuotame universitete´22. Tarpkultūriniai aspektai, p. 78-83, ISBN 978-9955- 15- 778-6 (elektroninė versija).
Pranešimus tarptautinėse konferencijose: Kalbų studijos specializuotame universitete´22, kurią organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MF Kalbų ir edukacijos katedra ir Vilniaus kolegijos UKC bei Darnioji daugiakalbystė 2023, organizuotą VDU UKI bei Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, parengė arba skaitė daugelis UKC lektorių: Končius Vytenis, Jūratė Patackaitė, Ingrida Galkauskienė, Violeta Žemaitienė, Halina Klupšienė, Jūratė Helsvig, Virginija Andriusevičienė ir Danutė Belazarienė.
Įgyvendinant UKC tyrėjų grupės uždavinius bei vykdant ŠMSM projektą: Lietuvių kalbos ir kultūros kursai Ukrainos piliečiams, buvo organizuota įtraukties stiprinimo iniciatyva ir lietuvių kalbos mokyti 6 Ukrainos mokytojai neatlygintinai, suteikta jiems reikiama konsultacija ir pagalba. Pradėta įgyvendinti ir kita UKC tyrėjų grupės edukacinė ir socialinės atsakomybės iniciatyva: susitikimai su VK Užsienio kalbų katedros (2000-2014) ir UKC (2014-2023 m.) senjorais-emeritais. Be šių veiklų UKC dėstytojai rengė studentus konferencijoms, organizavo arba prisidėjo prie įvairių renginių fakultetuose organizavimo, vedė italų (lektorė Laima Ruzgailaitė) ir anglų (lektorius Vytenis Končius) kalbų kursus, vertė, recenzavo ir konsultavo (lektorės: Danutė Belazarienė, Vilma Kardauskė, Halina Klupšienė, Ingrida Galkauskienė), dalyvavo projektuose, vedė seminarus (lektorė Milda Kiškytė), iki paskutinės darbo dienos testavo užsienio kandidatų į Kolegijos studentus anglų kalbos žinias (lektoriai: Halina Klupšienė, Jūratė Helsvig, Danutė Belazarienė, Vytenis Končius, Vilma Kardauskė) mokė kitus, stažavosi bei mokėsi patys…
Dėstytojo apibrėžimas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateikiamas labai sausai ir lakoniškai, https://www.vle.lt/straipsnis/destytojas/: „dėstytojas – aukštosios, aukštesniosios arba profesinės mokyklos pedagogas (profesorius, docentas, lektorius, asistentas).“ Daug įdomėsnių reikšmių pateikiama žodžiui dėstyti Lietuvių kalbos žodyne, https://zodis.eu/reiksme/destyti: pasakoti, nupasakoti, aiškinti, išaiškinti, mokyti (aukštojoje ar vidurinėje mokykloje), perteikti, versti (į kitą kalbą) ir pan. Tačiau manau, kad šių laikų dėstytojas yra visų sričių profesionalas, savo šalies patriotas, savo dėstomo dalyko entuziastas, kritiškai žvelgiantis tiek į save, tiek ir jį į supantį pasaulį ir nenusakomas optimistas, nes vis dar tikisi visus išmokyti ir tiki žodžio galia, nesvarbu kokia kalba jis pasakytas, svarbu, kad būtų nuoširdus!
Tad ir vasarai palinkėsiu atitrūkti nuo rūpesčių, linkiu gero poilsio, įdomaus laiko sau bei toliau išlikti optimistais ir tikėti nuoširdaus žodžio, kokia kalbi jis būtų pasakytas, galia! AČIŪ Jums už šiuos 2022-2023 studijų metus!
Užsienio kalbų centro vedėja Jūratė Patackaitė
Nuotraukoje: tulpmedžio žiedas forografuotas Kolegijos bendruomenės piknike, 2023-06-29, Dekoratyvinių augalų ir želdinimo centre VIKO Flora, https://vikoflora.viko.lt/.
